Paskatintos „Apple iPad“ sėkmės, planšetinius kompiuterius suskubo kurti visos kompiuterių gamintojos. Šiame straipsnyje sužinosime, ką sugeba „tabletai“ ir kokie jų trūkumai.

Galbūt tai skambės kaip liaupsės, tačiau 2010 metais kompanija „Apple“ pradėjo tikrą kompiuterinę revoliuciją! Ji išleido ypač sėkmingą gaminį – planšetinį kompiuterį („tabletą“) „iPad“, kuris akimirksniu tapo rimtu konkurentu „netbukams“. „iPad“ lengvesnis nei bet kuris „netbukas“, be to, įrenginys labai greitai perprantamas ir patogus valdyti. O kur dar apie 10 valandų „atlaikanti“ baterija? Įsijungia akimirksniu ir jau galime juo naudotis – naršyti internete, skaityti el. knygas ir spaudą, rašyti laiškus, planuoti darbus, klausytis muzikos, žiūrėti filmus, žaisti žaidimus. Ir visa tai galime daryti bet kur – patogiai įsitaisę ant sofos, autobuse, traukinyje, lėktuve, parke, laukdami eilėje poliklinikoje ar net tualete. Neperdedant, kartą pabandę naudoti „iPad“, vėliau sunkiai be jo išsiversime. Todėl nekeista, kad šiandien „Apple“ pėdomis seka kitos didžiosios gamintojos. Kiekviena jų įnirtingai bando sukurti konkurentą žymiajam „iPad“. Kiekvieną mėnesį „tabletų“ asortimentas vis didėja, tačiau, ar visi jie yra tokie kokybiški kaip „Apple“ kūrinys? „Computer Bild Lietuva“ šiame straipsnyje pabandys papasakoti, kaip veikia ir iš ko padaryti planšetiniai kompiuteriai.


Kuo ypatingas „tabletų“ valdymas?
Tuo, kad jiems „įsakinėjame“ liečiamuoju ekranu, kuris reaguoja į kelių pirštų prisilietimus vienu metu. Tai taip vadinamoji „multitouch“ technologija. Tad liesdami, braukdami ir atlikdami įvairiausius gestus įrenginio ekrane planšetiniam kompiuteriui nurodysime, ką norime padaryti. Pavyzdžiui, bakstelėję programos paveikslėlį, ją įjungsime, braukdami pirštu knygos puslapį, atversime kitą, o atitraukdami du pirštus vieną nuo kito, padidinsime ekrane matomą nuotrauką ar žemėlapį. Šiais paprastais judesiais valdysime beveik visas „tableto“ funkcijas. Internetinius adresus, trumpas pastabas ar priminimus rašysime, naudodamiesi virtualia, ekrane matoma klaviatūra. Papildomos klaviatūros prireiks tik tuo atveju, kai prireiks rašyti ilgesnius tekstus.

Operacinės sistemos
Kaip ir kiti išmanieji įrenginiai, planšetiniai kompiuteriai turi įdiegtas operacines sistemas. „iPad“ naudoja „iOS“ operacinę sistemą, kuria dalinasi su kitais „Apple“ kūriniais – telefonu „iPhone“ ir kišeniniu pramogų centru „iPod touch“. Tuo tarpu dauguma kitų planšetinių kompiuterių yra varomi įvairiomis „Google Android“ operacinės sistemos versijomis. Jas rasime Lietuvoje parduodamuose įrenginiuose „Galaxy Tab“, „Dell Streak“ ir „Huawei S7“. Šiuo metu siūlomuose įrenginiuose naudojama išmaniesiems telefonams skirta „Android“ versija. Tačiau pristatyti pirmieji modeliai su „Android 3.0“ – operacine sistema, kuri pritaikyta planšetiniams kompiuteriams. Ją turės „Motorola Xoom“ bei naujasis „Samsung Galaxy Tab 10.1“. Nuosavą operacinę sistemą turės ir HP planšetiniai kompiuteriai. Įrenginiuose, kurie turėtų pasirodyti artimiausią vasarą bus diegiama „WebOS“. Tuo tarpu „BlackBerry“ „tabletas“ bandys pirkėjus sužavėti „BlackBerry Tablet OS“ operacine, kuri, pasak gamintojos, yra geriausiai pritaikyta darbui su kelis branduolius turinčiais procesoriais. Keista, bet operacinių sistemų sąrašo apačioje atsidūrė „Windows 7“. Nors dar prieš metus „Microsoft“ žadėjo užversti rinką ją turinčiais planšetiniais kompiuteriais, tačiau dauguma gamintojų atsisakė savo planų arba pradėjo naudoti kitas konkurentes. Nors „Windows 7“ puikiai veikia tradiciniuose kompiuteriuose, tačiau ji nesusilaukia vartotojų pripažinimo pirštų prisilietimais valdomuose įrenginiuose.


Ką galima daryti „tabletu“?
Įrenginiai su „iOS“ bei „Android“ operacinėmis sistemomis gali atlikti nemažai tradicinių kompiuterių užduočių. Su jais galima atlikti netgi įprastus biuro darbus: rašyti tekstus, kurti lenteles ar redaguoti nuotraukas. Tiesa, „tabletuose“ veikiančių programų galimybės yra gerokai menkesnės nei įprastų, kompiuterinių. Tad tiems, kam reikalingos visos „Word“, „Excel“ ar „Photoshop“ galimybes, teks nusivilti – tokių galingų programų čia nerasime. Prie daugumos planšetinių kompiuterių nepavyks prijungti įrenginių, turinčių USB jungtį, gana sunku naudotis spausdintuvu. Didžiausias „iOS“ ir „Android“ įrenginių privalumas – mažų ir patogių programėlių, dar vadinamų aplikacijomis, gausa. Jų sukurta keli šimtai tūkstančių! Tai įvairūs įrankiai ir žaidimai – nemažą jų dalį galime parsisiųsti visiškai nemokamai. Tuo tarpu mokamos aplikacijos paprastai kainuoja vos kelis litus. Planšetiniuose kompiuteriuose su „Windows 7“ operacine sistema galima naudoti gerai mus pažįstamas programas. Deja, jos nėra itin gerai pritaikytos mažiems įrenginiams. Tad baterija „sėda“ gerokai greičiau nei „Apple“ ir „Android“ planšetėse. Kai kurios programos veikia labai lėtai. Be to, jomis ne itin lengva naudotis klaviatūros neturinčiuose „tabletuose“. Apie „WebOS“ bei „Blackberry Tablet OS“ aparatams skirtas aplikacijas ką nors pasakyti dar sunku. Mat šias operacines sistemas naudojantys įrenginiai dar neatkeliavo į parduotuvių lentynas. Tačiau jiems skirtos programos bus daug kuo panašios į „iOS“ ir „Android“ aplikacijas.

„Tabletų“galimybės
„Tabletai“ nėra ypatingai galingi. Pvz, atlikti testai parodė, kad „iPad“ įmontuotas „Apple A4“ procesorius yra net kelis kartus silpnesnis už „netbukuose“ naudojamus „Intel Atom“ lustus. Tad jais tikrai nepavyks atlikti sudėtingų skaičiavimų, pvz., kurti filmus. Tačiau specialiai „iOS“ ir „Android“ įrenginiams sukurtos aplikacijos juose veikia stebėtinai greitai. Deja, rezultatai pasiekiami, aukojant kai kurias galimybes. Pvz., „iPad“ naršyklė pakankamai sparčiai atidaro interneto svetaines, tačiau vietoje „Flash“ filmukų ar žaidimų pamatysime tik tuščią lauką su iliustracija. Nors „Windows 7“ planšetiniuose kompiuteriuose galima naudoti daugumą įprastų programų, tačiau jos veikia gerokai lėčiau. Nieko nuostabaus. Juk jos buvo kuriamos negalvojant apie tai, kad programos bus naudojamos planšetiniuose kompiuteriuose, negalinčiuose pasigirti galingu procesoriumi ir vaizdo plokšte.

Kur gauti programų?
„iOS“ ir „Android“ įrenginiuose rasti ir įdiegti naujas programas labai paprasta. Jų galima parsisiųsti iš specialių elektroninių parduotuvių „Apple iTunes App Store“ („iOS“) ir „Android Market“. Jos pasiekiamos pačiuose įrenginiuose – tereikia spustelėti parduotuvės paveikslėlį ir galėsime naršyti aplikacijų kataloguose. Programėlės įdiegiamos vienu mygtuko spustelėjimu. Jokio skirtumo, ar diegiame nemokamas ar kelis litus kainuojančias aplikacijas – už jas pinigai bus nuskaičiuoti iš mūsų kreditinės kortelės automatiškai, naudojant duomenis, kuriuos įrašėme įrenginio registracijos metu.

Kuo skiriasi planšetiniai kompiuteriai?
● Ekranais. Liečiamasis 7 colių (17,8 cm) „Samsung Galaxy Tab“ ekranas rodo 1024×600 taškų vaizdą. Jo plotas daugiau nei du kartus mažesnis už 9,7 colio (24,6 cm) „iPad“ ekraną, dirbantį 1024×768 taškų raiška. „Samsung“ įrenginys rodo vaizdą, kurio kraštinių proporcijos (16:9) primena šiuolaikinius plačiaformačius televizorius. Toks ekranas pasiteisina žiūrint filmus, mat ekrano viršuje ir apačioje nematome juodų linijų. Tačiau pavertus įrenginį statmenai, bus patogiau dirbti su „iPad“, kurio ekranas yra 4:3 proporcijų. Jo pločio užtenka interneto puslapiui ar elektroninei knygai „Samsung“ ir „Apple“ ekranai rodo kokybišką ir tikroviškai atrodantį vaizdą. Jie gerai „klauso“ pirštų prisilietimų. Deja, to negalima pasakyti apie pigesnius įrenginius, kuriuose neretai naudojami rezistoriniai ekranai, reaguojantys į prisilietimo stiprumą. Jie reaguoja gerokai lėčiau, tad tokius „tabletus“ daug lengviau sekasi valdyti specialiu rašikliu. Kaip tik toks pirštų prisilietimų nelabai klausantis įrenginys yra „Huawei S7“.

● Procesoriais. „Apple“ ir „Samsung“ planšetiniuose kompiuteriuose montuojami išmaniesiems telefonams skirti procesoriai, pagaminti vadinamosios ARM (angl. „Ad vanced RISC Machine“). Jie yra mažo galingumo, tačiau suvartoja gerokai mažiau elektros energijos už kompiuterinius analogus. Pastarieji statomi į „tabletu“ su „Windows 7“ operacine sistema. Tokiuose įrenginiuose rasime „netbukams“ ar net „noutbukams“ skirtus lustus. Deja, tai reiškia, kad įrenginių baterija „nusibaigs“, prabėgus vos kelioms valandoms nuo įkrovimo.
● Vidinės atminties talpa. Planšetiniuose kompiuteriuose dažniausiai rasime nuo 8 iki 64 GB vietos failams ir programoms. Kai kuriuose modeliuose galima atmintį praplėsti, naudojant atminties korteles. Pasitaiko modelių (su „Windows 7“), kuriuose montuojami nešiojamiesiems kompiuteriams skirti kietieji diskai.
● Jungčių rinkiniu. Bene mažiausiai jų turi „iPad“. Jame rasime du lizdus – vienas skirtas krovikliui bei duomenų perdavimui iš kompiuterio, o kitas – ausinėms. „Galaxy Tab“ turi specialų stovelį su papildomais lizdais. Prie jo galėsime prijungti kolonėles, USB atmintines, išorinę klaviatūrą, internetinę vaizdo kamerą ar monitorių. Visi „tabletai“ apginkluoti bevieliu „Wi-Fi“ ryšiu, o kai kurie gali naudotis ir mobiliuoju 3G internetu.
● Galimybe skambinti. Ją siūlo nedaugelis, dažniausiai „Android“ operacinę sistemą turinčių modelių. Kalbėtis su pašnekovais galima, naudojant laisvų rankų įrangą arba įrenginyje įmontuotą garsiakalbį bei mikrofoną. Jeigu „tableto“ priekyje yra įmontuota internetinė kamera, juo taip pat galima vykdyti vaizdo pokalbius.

(paveikslėliai didinasi paspaudus)