Fotografuoti gali kiekvienas. Tereikia paspausti vieną mygtuką ir jau galime grožėtis įamžintu vaizdeliu. Tačiau kuris aparatas sugeba daryti geriausias nuotraukas? Tai sužinosime perskaitę šį „Computer Bild Lietuva“ testą.

Savo išvaizda naujausios „muilinės“ beveik niekuo nesiskiria nuo savo pirmtakių. Tačiau gamintojos nemenkai paplušėjo, papildydamos jas naujomis, įspūdingomis funkcijomis. Vieni fotoaparatai siūlo milžinišką optinį priartinimą, kiti – galimybę bevieliu ryšiu įkelti ką tik padarytus filmukus ir nuotraukas į internetą, dar treti kaip svarbiausią patobulinimą reklamuoja liečiamuosius ekranus. Rėksmingos reklamos ir pasiūlymai nepalengvina pirkėjo gyvenimo: išsirinkti geriausiai tinkantį fotoaparatą pasidarė gerokai sunkiau nei anksčiau. Į pagalbą atskuba „Computer Bild Lietuva“. Žurnalo redakcija atliko net šešiolikos kompaktinių fotoaparatų testą ir išsiaiškino, ar siūlomos naujovės tikrai padeda mums padaryti geros kokybės nuotraukas.

Naujovių rinkinys
Papildomų funkcijų, diegiamų į fotoaparatus sąrašas šiais metais pasipildė net keliomis naujovėmis:
● Bevielis „Wi-Fi“ ryšys.
Seniau, norint perkelti nuotraukas iš fotoaparato į kompiuterį, reikėdavo įrenginius sujungti laidu arba naudoti integruotą bevielio „Wi-Fi“ ryšio adapterį turinčias „Eye-Fi“ korteles, tinkančias įrenginiams, naudojantiems SDHC tipo laikmenas. Pastarąsias buvo galima įsigyti tik internetu, o ir talpa jos gerokai nusileido įprastoms kortelėms. Naujausi fotoaparatų modeliai vis dažniau apginkluojami „Wi-Fi“ ryšio priemonėmis, leidžiančiomis be laidų perkelti nuotraukas ir filmukus į įvairias interneto svetaines, pvz., „Picasa“, „Flickr“ ar „YouTube“. Tokią galimybę siūlo teste dalyvavęs modelis „Samsung ST80“. Norint naudotis bevieliu ryšiu, reikia fotoaparate pasirinkti bevielio ryšio tinklą ir įrašyti jo slaptažodį.
● Ryškumo (fokusavimo) nustatymas ekrano prilietimu.
Foto aparatas ne visada sugeba tiksliai atpažinti, koks vaizdo elementas būsimoje nuotraukoje yra svarbiausias ir jį išryškinti. Anksčiau parinkti fokusavimo tašką būdavo gana sudėtinga: reikėdavo rodyklių klavišais ekranėlyje į reikiamą vietą nuvesti specialų ženkliuką, o tada iki pusės nuspausti fotografavimo mygtuką. Tad, norint tinkamai nustatyti ryškumą, sugaišdavome kelioliką brangių sekundžių. Kai kuriuose naujuose fotoaparatuose, turinčiuose liečiamuosius ekranus, ši problema išspręsta labai paprastai. Jie leidžia nustatyti ryškumą, tiesiog spragtelint pirštu ekranėlyje rodomą vaizdą. Tokią naujovę siūlo „FujiFilm Z800EXR“.
● Vaizdų redagavimas.
Daugelyje fotoaparatų yra įdiegta speciali programa, leidžianti tvarkyti nuotraukas. Tokių įrankių galimybės vis dar yra gana ribotos. Jie leidžia pašalinti raudonas akis ar pataisyti spalvas. Kai kurie modeliai taip pat siūlo filmukų kūrimo programėles. Pvz., jau minėtasis „Samsung ST80“ leidžia „nukirpti“ nereikalingus filmukų pradžios ir pabaigos fragmentus. Deja, norėdami kelis filmukus sujungti į vieną kūrinėlį, turėsime naudoti visavertę, kompiuteryje įdiegtą programą.

Patobulinimai
Seniau gaminti kompaktiniai fotoaparatai dažniausiai pasitenkindavo trijų kartų optiniu vaizdo priartinimu. Jie pasitenkindavo ir standartinės raiškos (640×480 taškų) filmukų įrašymu. Naujieji įrenginiai sugeba žymiai daugiau:
● „Mega zūmas“.
Gamintojos net pačias mažiausias „muilines“ aprūpina dideliu optiniu vaizdo priartinimu. Pvz., „Canon Ixus 1000 HS“, „Nikon Coolpix S8000“, „Pentax Optio RZ10“, „Ricoh CX4“ ir „Sony DSCH55“ gali pasigirti maždaug 10 kartų priartinimu. Kiek didesnis ir sunkesnis „Finepix S2800HD“ siūlo dar daugiau – net 17,5 kartų optinį „zūmą“.
● Daugiau smegenų.
Visi testuoti modeliai leidžia pasirinkti fotografavimo scenarijus. Taip vadinami nustatymų rinkiniai, geriausiai pritaikyti skirtingoms fotografavimo sąlygoms bei nuotraukų žanrams. Įjungus automatinį fotografavimo režimą, įrenginys pats parenka geriausią nustatymų rinkinį. Pvz., atpažinęs kadre žmogaus veidą, jis nustato portretams skirtą fotografavimo scenarijų.
● Aukštos raiškos (HD) filmavimas.
Dauguma fotoaparatų gali filmuoti aukštos raiškos „HD Ready“ standarto (1280×720 taškų) filmukus. Tačiau „Canon Ixus 1000 HS“ ir „So ny DSC-WX5“ siūlo dar daugiau. Šie aparatai įrašinėja 1920×1080 taš kų („Full HD“) filmuotą medžiagą. Jie netgi leidžia filmavimo metu naudoti optinį priartinimą. Anksčiau gaminti įrenginiai pasitenkindavo skaitmeniniu, mat fotoaparatuose montuojami objektyvai nusileidžia savo greičiu statomiems į vaizdo kameras.
● Atsparumas vandeniui.
Vandeniui ir dulkėms atsparūs įrenginiai kuriami jau daugelį metų. Deja, valdyti juos vandenyje nėra paprasta užduotis. Todėl šaunu, kad „Olympus μ-Tough“ serijos fotoaparatai pasiūlė visai naują šios problemos sprendimą. Visas svarbiausias įrenginio funkcijas galima valdyti trumpais bakstelėjimais į įrenginio korpusą.
● Atminties kortelės.
Dauguma fotoaparatų filmus ir nuotraukas saugo SD tipo atminties kortelėse. Tačiau pačiuose mažiausiuose – „Kodak M590“ ir „Samsung ST80“ – naudojamos „microSD“ laikmenos.

Kuriame filmus fotoaparatu

Kompaktinės klasės fotoaparatai, galintys filmuoti tik standartinės raiškos (640×480 taškų) filmukus, baigia išnykti. Mat jų siūlomos vaizdo kokybės užtenka nebent internetui. Šiuolaikiniai fotoaparatai savo filmavimo galimybėmis sugeba konkuruoti su vaizdo kameromis. Jie dažniausiai moka įamžinti 1280×720 taškų raiškos vaizdus. Tačiau kai kurios „muilinės“ ir veidrodiniai fotoaparatai siūlo dar daugiau – „Full HD“ (1920×1080 taškų) filmavimą.
● Kompaktiniai fotoaparatai.
Nauji modeliai gerai tinka filmukų kūrimui. Tereikia valdymo ratuku ar ekrane rodomame meniu pasirinkti filmavimo režimą ir šie įrenginiai virsta visavertėmis vaizdo kameromis. Tačiau kai kuriais modeliais filmuoti dar paprasčiau. Mat jie turi specialius mygtukus, kuriuos paspaudus prasideda filmuotos medžiagos įrašymas. Nors fotoaparatai jau susilygino su vaizdo kameromis filmavimo raiška, tačiau jie vis dar turi šiokių tokių trūkumų. Pvz., daugelis įrenginių negali optiniu būdu priartinti filmuojamo vaizdo. Net tie, kurie sugeba tai padaryti, ne visada spėja tinkamai nustatyti vaizdo ryškumą. Jų objektyvuose esantys varikliukai yra gerokai lėtesni ir triukšmingesni už vaizdo kamerų. Kompaktiniais fotoaparatais sukurtų filmukų vaizdo kokybė dažniausiai nusileidžia vaizdo kameruos. Ypač, jei bandome įamžinti greitai besikeičiančius vaizdus. Be to, tokiais įrenginiais įrašyti vaizdo failai neretai būna gerokai didesni, gali būti ribojamas ir maksimalus filmuko ilgis.
● Veidrodiniai fotoaparatai.
Ypač kokybiškų objektyvų dėka, tokiais įrenginiais įamžinti vaizdai prilygsta, o kartais net lenkia aukštos klasės vaizdo kamerų darbo rezultatus. Deja, filmuoti sunkiais ir daug vietos užimančiais aparatais ne visada patogu. Ypač, kai norime panaudoti ant objektyvo esančius vaizdo priartinimo ir ryškumo nustatymo žiedus. Šiuos trūkumus galima įveikti naudojant specialų, filmavimui skirtą stovą, kuris leidžia patogiai valdyti svarbiausias filmavimo funkcijas.
● Ar fotoaparatas jau gali atstoti vaizdo kamerą?
Prieš veidrodiniais fotoaparatais nufilmuotus vaizdus nublanksta net ir geromis vaizdo kameromis padarytų filmų kokybė. Tačiau, lyginant kompaktinių fotoaparatų ir vaizdo kamerų filmavimo rezultatus, pastarosios vis dar laimi.

Testo rezultatų santrauka

Nuotraukų kokybė (dienos šviesoje)
Nors testuotų fotoaparatų išvaizda labai panaši, tačiau jais padarytų nuotraukų kokybė gerokai skiriasi. Pvz., „Sony DSC-H55“ įamžina ypatingai ryškias, kontrastingas ir detalumu išsiskiriančias fotografijas. Joms nė iš tolo neprilygsta „Kodak EasyShare M590“ nufotografuoti išplaukę ir neryškūs vaizdai. Dėl to reikėtų kaltinti šio įrenginio matricą. Nors gamintoja teigia, kad ji yra 14 megapikselių, tačiau testas parodė, kad jutiklis turi vos 6,6 megapikselius naudingų taškų. Trūkstamieji yra „pagaminami“ skaitmeniniu būdu ir neduoda jokios naudos. Dauguma testuotų modelių padarytos nuotraukos turėjo didesnių ar mažesnių trūkumų. Pvz., „Nikon CoolPix S5100“ nufotografuoti vaizdai turi melsvą atspalvį ir yra šiek tiek neryškūs. Šešiais dienos šviesoje fotoaparatais darytose nuotraukose buvo aptikta daug triukšmų. Padidinus matricos jautrumą iki ISO1600 reikšmės, jų gretas papildo dar du modeliai – „Panasonic DMC-FT10“ ir „Pentax Optio RZ10“.


Blykstės kokybė
„Fujifilm Finepix S2800HD“ iš kitų testo dalyvių išsiskyrė geriausia blykste. Jos lempa yra pakankamai galinga (veikia 2,1 metrų nuotoliu). Tačiau net šiuo fotoaparatu darytos nuotraukos buvo šiek tiek per tamsios. Šioje rungtyje prasčiausiai atrodė „Sony DSCT99“. Juo padarytos nuotraukos buvo itin tamsios. Įrenginio blykstė efektyviai veikia vos 1 metro atstumu.

Filmavimo kokybė
Nors „Sony DSC-H55“ gali filmuoti tik 1280×720 taškų raiška, tačiau vaizdo kokybė, nors ir netobula, buvo geriausia teste. Filmavimo metu galima optiniu būdu priartinti vaizdą. To nesugebėjo padaryti „Full HD“ raiška (1980×1080 taškų) vaizdą mokantis filmuoti „Canon Ixus 1000 HS“.

Galimybės ir funkcijos
Testuoti fotoaparatai siūlo nuo 4 kartų („Panasonic FT10“) iki 17,5 kartų („Fujifilm S2800HD“) optinį vaizdo priartinimą. Trys modeliai galėjo pasigirti mažiausiu 24 mm židinio nuotoliu. Tai reiškia, kad tokiais aparatais galėsime įamžinti didžiausią prieš mus atsiveriančio vaizdo plotą; labai praverčia fotografuojant miestų panoramas ar dideles žmonių grupes. Norint nufotografuoti tokį patį kadrą su „Canon Ixus 1000 HS“, kurio mažiausias židinio nuotolis siekia 30 mm, teks pusantro karto padidinti atstumą iki fotografuojamo objekto. Greičiausiai fotografavimui pasiruošia „Casio EX-S200“. Šis įrenginys sugaišta vos 0,2 sekundės. Nedaug nuo šio spartuolio atsilieka „Panasonic ZX3“. Jo rezultatas – 0,25 sekundės. Geriausią vaizdo stabilizatorių turi „Nikon S8000“. Jis patikimai veikia, net ir pasirinkus didžiausią židinio nuotolį ir maksimaliai priartinus vaizdą.

Testo nugalėtojas

Panasonic DMC-ZX3
Testo nugalėtojo objektyvas gali optiniu būdu priartinti vaizdą net 8 kartus, be to, jis pasižymi mažiausiu 25 mm židinio nuotoliu. Tad su „Panasonic“ galėsime fotografuoti ne tik toli esančius vaizdus, bet ir dideles žmonių grupes, interjerus ar panoramas. Nuotraukos išsiskiria detalumu, tačiau tamsiausiose kadrų vietose kartais galima pastebėti triukšmų. Blykstę reikėtų patobulinti. Ji efektyviai veikia vos 1,3 m atstumu. Tačiau net ir tokiu nuotoliu darytose nuotraukose į akis krenta nepakankamai apšviestos vietos. Aukštos raiškos filmukus DMC-ZX3 įrašo 1280×720 taškų raiška. Juos galima peržiūrėti televizoriaus ekrane, mat įrenginys turi HDMI jungtį. „Panasonic“ yra pakankamai spartus. Spustelėjus fotografavimo mygtuką, nuotrauka padaroma vos per 0,25 sekundės. Greitai veikia ir fotografavimo serijomis funkcija. Tačiau ji leidžia iš karto padaryti vos tris kadrus.

Vieta	Pavadinimas	Įvertinimas/Kokybė	Kaina
1	Panasonic DMC-ZX3	7,36/Pakankama	900 Lt		969 Lt
2-3	Pentax Optio RZ10	7,30/Pakankama	635 Lt	629.10 Lt*	649 Lt
2-3	Sony CyberShot DSC-H55	7,30/Pakankama	843 Lt	728.89 Lt*		689 Lt
4	Canon Ixus 1000 HS	7,24/Pakankama	1130 Lt	1239.10 Lt*
5-6	Fujifilm S2800HD	7,19/Pakankama	740 Lt	737.76 Lt*	699 Lt
5-6	Nikon Coolpix S8000	7,19/Pakankama	920 Lt	711.20 Lt*	695 Lt
7	Ricoh CX4	7,16/Pakankama	950 Lt
8	Sony CyberShot DSC-WX5	7,12/Pakankama	1080 Lt	1099.98 Lt*	1029 Lt
9	Olympus μTough 6020	6,93/Pakankama	725 Lt	767.79 Lt*	709 Lt
10	Panasonic DMC-FT10	6,92/Pakankama	1150 Lt		899 Lt
11	Fujifilm FinePix Z800EXR	6,87/Pakankama	685 Lt
12	Nikon Coolpix S5100	6,86/Pakankama	565 Lt	545.23 Lt*	479 Lt
13	Casio Exilim EX-S200	6,84/Pakankama	670 Lt	1283.67 Lt*
14	Kodak EasyShare M590	6,76/Pakankama	575 Lt		559 Lt
15	Samsung ST80	6,61/Pakankama	765 Lt
16	Sony CyberShot DSC-T99	6,59/Pakankama	800 Lt