„Civilization“ serijos žaidimai jau dvidešimt metų džiugina visus strategijos ir ne tik mėgėjus. Tūkstančiai civilizacijų sukurta ir sunaikinta, tačiau tai ne pabaiga – juk neseniai pasirodė naujausia dalis – „Civilization V“. Redakcija atliko jos testą ir pateikia savo verdiktą.

Juk, jei žmonija nebūtų išradusi rato, iki šių dienų neturėtume kelių. Senovės romėnai nebūtų lenktyniavę vežėčiomis, o Vinas Dyzelis netaptų „Greitų ir įsiutusių“ žvaigžde. O gal, neišradę rato, gamintume geresnius laivus? Bet kam spėlioti be reikalo? Geriau išbandykime „Civilization V“ ir visas „teorijas“ patikrinkime patys!


Civilizacijos magija
„Civilization V“ – penktoji, jau 20 metų gyvuojančios, serijos dalis. Ši pramoga tai tikra kompiuterinių strateginių žaidimų klasika. Nuo 1991 metų leidžiamas žaidimas iki šių dienų beveik nepakito. Nors naujausioje dalyje mėgausimės šiuolaikiška grafika ir ypač dailiomis animacijomis, žaidimas atrodo beveik taip pat kaip prieš du dešimtmečius. Pirmose dalyse turėjome kurti miestus, prižiūrėti mokslinę savo tautos raidą, bendrauti ir prekiauti su kaimynais, o neradę bendros kalbos – kariauti. Patys nutardavome, kokiais dievais tikės ir kokiais principais vadovausis mūsų žmonės. Visi šie elementai – su nedideliais skirtumais – išliko tokie patys.

Imperatorius
Nors žaidimo tikslas – sukurti didelę ir klestinčią civilizaciją, pati pradžia dažniausiai būna itin greita ir grobikiška. Veiksmas prasideda likus keliems tūkstantmečiams iki mūsų eros pradžios valdome būrį naujakurių ir juos saugančių karių. Įkuriame pirmąją gyvenvietę ir prasideda lenktynės su laiku. Mes dar nežinome, kur įsikūrė kitos tautos, tačiau privalome kuo skubiau plėsti savo valdas, statyti naujus miestus, užiminėti teritorijas su naudingomis iškasenomis, derlingomis žemėmis ir žuvingais vandenimis. Jau po kelių minučių sutiksime pirmuosius „kaimynus“ ir žaidimo eiga ims kisti. Plėstis bus vis sunkiau, o mes panirsime į kitus darbus. Norėdami toliau vystyti savo civilizaciją, neretai turėsime pakratyti piniginę ar stvertis ginklų. Tačiau, norint tai daryti, pirma reikia turėti imperiją, kuri gali uždirbti tuos pinigus bei surinkti armijas. „Civilization V“ pradėję kaip grobikai, dabar turime tapti sumaniais imperatoriais.

Mokslų daktaras
Kiekvieno ėjimo metu mūsų miestai duos taškų, kuriuos naudosime moksliniams atradimams. Iš pradžių tai bus paprasti dalykai, pvz., keramika ar ratas, tačiau ilgainiui jie atves prie sudėtingesnių sričių pažinimo. Keramika leis statyti pirmąsias maisto saugyklas – dėl to padidės gyventojų kiekis. Išradus ratą, galėsime tiesti kelius, kurie skatins prekybą tarp miestų bei paspartins karių judėjimą. Patys turime nuspręsti, kurie atradimai mums naudingiausi. Pavyzdžiui, jei mūsų teritorijoje nėra arklių, neverta švaistyti laiko jojimui atrasti – geriau išraskime optiką, kurią panaudosime laivybai vystyti.

Miesto meras
Rinkdami miestui vietą, visuomet patyrinėkime apylinkes. Šalia esantys dirbami laukai ar jūros krantas paspartins gyventojų augimą, kalvos leis sukurti daugiau gamybos taškų, kuriuos išnaudosime pastatų statybai. Resursų telkiniai — deimantai, sidabras, banginiai, kailiai, prieskoniai ir kiti, leis miesto žmonėms jaustis laimingais ir didins pajamas iš prekybos. Taip pat turėsime prižiūrėti, kas statoma mūsų miestuose. Pvz., jei miestas nutolęs nuo išorinių imperijos sienų ir jame neketiname rinkti armijos, nėra prasmės ten statyti kalvės ar kareivinių.

Kaip galima nugalėti?
Visi anksčiau minėti dalykai labai svarbūs, mat nuo jų priklausys, kokiu būdu norime laimėti žaidimą. „Civilization V“ galime laimėti penkiais būdais – pirmieji išskridę į kosmosą (mokslo pergalė), laimėję rinkimus į Jungtinių Tautų vadovo postą (diplomatijos pergalė), užkariavę viso pasaulio valstybių sostines (karinė pergalė), sukūrę žemiškąją utopiją (kultūrinė pergalė) ar tiesiog iki žaidimo pabaigos sukaupę daugiausiai taškų.


Klaidos klaidelės
Deja, net tobuliausi žaidimai neišvengia kai kurių klaidų. Gaila, bet jos kartojasi jau ne pirmus metus. Užkliūna ir vėl prastai įgyvendinta diplomatijos sistema. Realiame pasaulyje diplomatija yra kertinis imperijos statybos įrankis. Žaidime diplomatinių ėjimų pasirinkimas ribotas, o galimybės susitarti su kitų šalių vadovais – minimalios. Didesnė dalis kompiuterio valdomų lyderių elgiasi neapgalvotai ir netikroviškai, pvz., skelbia karus, nors akivaizdu, kad pralaimės arba atsisako prekiauti, nors iš prekybos uždirbtų kelissyk daugiau nei mes. O kartais jie elgiasi priešingai – nepuola kariauti net ir ypač engiami, o savo turtus, užuot pardavinėję, dalina veltui. Pramoga ypač raji kompiuterio resursams. To nepajusime žaisdami mažesniame žemėlapyje, tačiau pasirinkę didesnį pasaulį, nuobodžiausime, laukdami kol dirbtinis intelektas pagaliau baigs savo ėjimą. Pramoga yra penkių lygių, tačiau pirmieji trys yra visai lengvi, o ketvirtas – per sudėtingas.

Išvados

„Civilization V“ tęsia legendinės strateginių žaidimų serijos tradicijas ir, nepaisant visų naujovių bei trūkumų, išsaugo jau dvidešimt metų žaidėjus prie kompiuterių prikaustančią magiją. Tiek naujokai, tiek senbuviai gali nusivilti vienu ar kitu kūrėjų sprendimu, tačiau – tai puikus ir kokybiškas žaidimas, nuo kurio atsiplėšti bus labai sunku. Rekomenduojame visiems besidomintiems istorija.

* Didžiausiose Lietuvos kompiuterių prekių ir žaidimų parduotuvėse: „Elektromarkt“, „Topo Centras“, „Baitukas“.

Kompiuteriui keliami reikalavimai (pagal gamintoją): 1,8 GHz dviejų branduolių procesorius; 2 GB darbinės atminties (RAM); 256 MB atminties vaizdo plokštė

Dėmesio: žaidimas skirtas ne jaunesniems kaip 12 metų žaidėjams, žaidime yra prievartos scenų