Norėtume „YouTube“ filmukus pamatyti dideliame televizoriaus ekrane? Tuomet sujunkime visus svetainėje stovinčius įrenginius į namų tinklą. „Computer Bild Lietuva“ papasakos, kokius aparatus galima sujungti tarpusavyje.

Prieš gerą dešimtmetį beveik kiekvienuose namuose būdavo galima rasti televizorių, muzikos centrą, vaizdo magnetofoną, kasečių kolekciją ir, aišku, fotoalbumą. Kaip vaizdas atrodo dabar? Kasetes pakeitė CD ir DVD diskai, o nuotraukos, muzika ir filmai įsikūrė kompiuteriuose bei išoriniuose kietuosiuose diskuose. Tačiau televizorius ir muzikos centras vis dar nenori užleisti vietos konkurentams. Vis dėlto šie įrenginiai gerokai pasikeitė. Naujausi televizorių ir namų kino leistuvų modeliai gali prisijungti prie kompiuterinio tinklo, kuris leidžia kompiuteryje saugomomis ir internete siūlomomis gėrybėmis naudotis visuose prie jo prijungtuose įrenginiuose. „Computer Bild Lietuva“ nusprendė išsiaiškinti, kokius įrenginius galima prijungti prie namų tinklo ir ką jie sugeba.


Ką gali namų tinklas?
● Muzika.
Namų tinklas leidžia kompiuteryje arba išoriniame diske saugomos dainų kolekcijos klausytis visuose prie tinklo prijungtuose kompiuteriuose bei muzikos centruose. Naudodami papildomą įrangą ar specialias programas, šios dainų kolekcijos galėsime klausytis ir internetu, pvz., darbe esančiame kompiuteryje ar 3G ryšį turinčiame telefone.
● Filmai.
Kai televizorius prijungtas prie interneto, juo galima žiūrėti „YouTube“ ir kitose panašiose svetainėse rodomus filmukus. Namų tinklas praverčia ir kai užsimanome dideliame ekrane pasimėgauti kompiuteryje saugomais filmais. Televizorių prie kompiuterinio tinklo galime prijungti keliais būdais:
– Naudodami USB pramogų centrą (apie tokius įrenginius informacijos rasite „Computerbild.lt“ teste)
– Be papildomos įrangos. Mat kai kurie LG ir „Panasonic“ modeliai sugeba ne tik tiesiogiai jungtis prie tinklo, bet ir suranda bei atkuria jame esančiuose įrenginiuose saugomus filmus ar muziką. Prie kitų gamintojų modelių galima prijungti USB laikmenas ir žiūrėti jose saugomus failus.
– Naudodami žaidimų konsolę „Xbox 360“ arba „Playstation 3“. Šie įrenginiai leidžia ne tik žaisti žaidimus – jie gali nesunkiai atstoti visą pramogų centrą.
● Internetas.
Prie jo galime prijungti ne tik kompiuterį, bet ir televizorių ar žaidimų konsolę. Tuomet galėsime žaisti komandinius žaidimus ir žiūrėti internetinius filmukus TV ekrane. Tokiuose įrenginiuose dažnai diegiamos papildomos internetinės programėlės, kurios, pvz., padeda sužinoti orų prognozę, pasiskaityti karščiausias naujienas arba bendrauti su draugais socialiniuose tinkluose.

Ko reikia pramogų tinklui?
● Maršrutizatoriaus.
Tai savotiškas namų tinklo štabas. Jis sujungia televizorių ir muzikos centrą tiesiogiai arba per tarpininkus (pvz., USB pramogų centrą ar žaidimų konsolę) su kitais tinkle esančiais įrenginiais. Maršrutizatorių turi beveik visi interneto vartotojai. Patogu, kai prie šio įrenginio galima jungtis ne tik laidu, bet ir bevieliu „Wi-Fi“ ryšiu. Tai labai praverčia svetainėje, kur nesinori tiesti papildomų kabelių. „Wi-Fi“ ryšiu moka naudotis nešiojamieji kompiuteriai, internetinio radijo imtuvai, daugelis žaidimų konsolių ir naujausi televizoriai (dažniausiai tam reikalingas papildomas „Wi-Fi“ adapteris).
● Kompiuterio arba išorinio kietojo disko su filmų, nuotraukų ir muzikos kolekcija.
Naudodami specialias programas (pvz., „Windows Media Player“) galime „dėžėje“ saugomomis gėrybėmis pasidalinti su kitais tinkle esančiais įrenginiais. Dar patogiau, kai visa mūsų kolekcija yra saugoma prie tinklo prijungtame kietajame diske. Mat tuomet ja galėsime naudotis neįjungdami kompiuterio. Parduotuvėse galime rasti tinklinių išorinių kietųjų diskų (NAS), kurie yra jungiami tiesiai prie maršrutizatoriaus. Tačiau, ką daryti, jei tokio įrenginio neturime? Nieko baisaus. Prie tinklo galima prijungti ir įprastus išorinius diskus, turinčius USB jungtį. Tiesa, tam reikės tarpininko – USB pramogų centro. Toks aparatas paprastai leidžia prie tinklo prijungti net dvi išorines laikmenas.
● Tinklo jungtį turinčio televizoriaus, „Blu-ray“ leistuvo ar žaidimų konsolės.
Naujausi televizoriai turi tinklo jungtis, todėl juos galima jungti prie maršrutizatoriaus laidu arba bevieliu „Wi-Fi“ ryšiu (su papildomu adapteriu). Senesnius televizorių modelius prie tinklo galima prijungti per tarpininką: žaidimų konsolę arba „Blu-ray“ leistuvą. Su šia užduotimi taip pat gali susidoroti ir USB pramogų centras. Kai kurie tokių įrenginių modeliai leidžia į televizorių transliuoti ne tik kompiuteryje ar išoriniame kietajame diske esančias gėrybes, bet ir internetinius filmukus.

Kokius įrenginius galima sujungti į tinklą?

Prie namų tinklo galima prijungti daugybę įrenginių, kuriuos matome šioje schemoje. Deja, kai kurie iš jų (pvz., daugelis išorinių kietųjų diskų ir senesnių televizorių modelių) neturi tinklo jungties. Juos prie tinklo galėsime prijungti naudodami tarpininką – USB pramogų centrą.

1. Televizoriai ir „Blu-ray“ leistuvai

Tiems, kurie neseniai įsigijo televizorių, vertėtų žvilgtelėti į galinę jo korpuso sienelę. Joje rasime lizdą, skirtą tinklo laidui. Deja, tik nedaugelis modelių turi įmontuotą bevielio „Wi-Fi“ ryšio stotelę, leidžiančią prisijungti prie namų tinklų be laidų. Kitu atveju teks įsigyti papildomą USB adapterį (dažniausiai tinka tik tos pačios gamintojos siūlomi modeliai), kuris jungiamas prie televizoriaus USB jungties.

Deja, prieš kelerius metus pagaminti televizoriai nemoka tiesiogiai jungtis prie tinklo. Tačiau nenusiminkime – yra keli būdai, leidžiantys prijungti įrenginį prie kompiuterio ir interneto:
● „Blu-ray“ leistuvas su tinklo jungtimi. Toks įrenginys kainuoja nuo 350 iki 800 litų.
● USB pramogų centras. Pigiausi modeliai kainuoja apie 300 litų. Pagrindinė tokių įrenginių užduotis – rodyti kompiuteryje ir išorinėse laikmenose esančius filmus televizoriaus ekrane. Galingiausi modeliai siūlo papildomą internetinių paslaugų rinkinį: jie rodo „YouTube“ filmukus, „Flickr“ internetiniame albume skelbiamas nuotraukas, groja internetinio radijo stotis.

2. Internetinis radijas ir muzikos centras

Norėtume pasiklausyti internetinio radijo stočių, o galbūt išgirsti kompiuteryje ar išoriniame diske saugomų MP3 „gabalų“.

Mums prireiks vieno iš šių įrenginių:
● Namų tinklo jungtį turinčio stiprintuvo. Tokie įrenginiai kainuoja apie 1800 litų. Dažniausiai jį turi tinklo kabeliui skirtą lizdą. Norint naudotis bevieliu „Wi-Fi“ ryšiu, teks įsigyti papildomą adapterį. Stiprintuvas gali transliuoti internetines radijo stotis ir groja namų tinkle saugomus muzikinius failus.
● Internetinis radijo imtuvas. Skirtingi imtuvų modeliai kainuoja nuo 500 iki 1500 litų. Kaip sako pats aparato pavadinimas, imtuvas gali groti internetinių radijo stočių transliacijas. Mums patinkančių stočių sąrašą galime sudaryti, įdiegę kompiuteryje specialią valdymo programą – pačiai perklausai „dėžės“ jungti nereikia. Kai kurie brangesni modeliai taip pat gali atkurti ir namų tinkle saugomus muzikinius kūrinius.

3. Žaidimų konsolės

Visos naujausios žaidimų konsolės draugauja su internetu, prie kurio jos jungiasi per namų tinklą. Tačiau daugiausiai galimybių siūlo „Xbox 360“ ir „Playstation 3“.

Muzika, filmai ir nuotraukos iš namų tinklo
„Xbox 360“ ir „Playstation 3“ gali transliuoti prie namų tinklo prijungtuose kompiuteriuose esančius failus. Tačiau yra keli skirtumai:
● „Xbox 360“ yra gerai suderintas su „Windows Media Player“ leistuvu ir pramogų valdymo programa „Windows Media Center“. Todėl kompiuteryje esančius failus galime valdyti bei atkurti nuotoliniu būdu. Jeigu prie „dėžės“ yra prijungtas TV tiuneris, „Xbox 360“ netgi sugeba rodyti TV transliacijas.

● „Playstation 3“ atkuria ne visus vaizdo failų formatus. Tačiau šią problemą galima nesunkiai išspręsti, įdiegus kompiuteryje programą „PS3 Media Server”, kurią parsisiųsime iš svetainės http://goo.gl/mJHn. Šis įrankis, prieš siųsdamas failą į žaidimų konsolę, perkoduos jį įrenginiui suprantamu formatu.


Žaidimo konsolės ir internetas
Interneto ryšys įrenginiuose naudojamas žaidžiant komandinius žaidimus. Užsienio valstybių gyventojams jos taip pat leidžia nuomotis ir pirkti filmus bei TV laidas. Deja, apie tokias paslaugas mes galime tik pasvajoti. Tikrą interneto naršyklę turi tik „Playstation 3“. Įdiegę kompiuteryje papildomą programą, galėsime žaidimo konsolėmis „Xbox 360“ ir „Playstation 3“ klausytis internetinio radijo. Be to, „Xbox 360“ dar leis žiūrėti „YouTube“ filmukus.

4. Vienas diskas visiems

Kai namuose yra keli kompiuteriai, rasti reikiamus failus darosi sudėtinga: viename atsiduria mėgstamas muzikos albumas, kitame – nuotraukos ir filmai. Būtų daug patogiau visus duomenis saugoti viename talpiame kietajame diske. Dažniausiai tokiai užduočiai atlikti naudojame išorinius diskus, kurie prie kompiuterio jungiami USB jungtimi. Deja, išjungus kompiuterį, diske esančių failų kiti vartotojai negali matyti. Šią problemą galime išspręsti keliais būdais:
● Įsigiję maršrutizatorių su integruotu mediaserveriu. Prie tokio įrenginio (pvz., „Linksys WRT -160NL“, kaina – apie 330 Lt) galima prijungti USB jungtį turintį išorinį kietąjį diską. Jame esančiais duomenimis galėsime naudotis ne tik namų tinkle bet ir internetu.
● Įsigiję tinklinį kietąjį diską (NAS). Šią išorinę laikmeną jungiame ne prie kompiuterio, bet prie maršrutizatoriaus. Tinkliniai diskai kainuoja šiek tiek brangiau už įprastas laikmenas – 1 TB talpos įrenginys mums atsieis nuo 450 Lt.