Nebūtina mokėti didžiulių pinigų, kad galėtume pakeliauti po tolimiausius mūsų planetos kampelius. Tereikia įsidiegti nedidelę programą „Google Earth“. „Computer Bild Lietuva“ papasakos, ką gali šis virtualus gaublys ir kaip juo naudotis.

Seniau mokyklose apie mūsų planetą sužinodavome iš gaublių ir žemėlapių. Tačiau šiandien tokias priemones galime pastatyti dulkėti į sandėliuką – „Google Earth“ užpildys bet kokias geografijos žinių spragas. Su šiuo virtualiu gaubliu aplankysime ne tik pačias įvairiausias mūsų gimtosios planetos vietas, bet ir galėsime pakeliauti po kosmosą, pvz., apžiūrėti didžiulius Mėnulio kraterius ar raudonas Marso dykumas. „Computer Bild Lietuva“ trumpai papasakos, kaip veikia „Google Earth“ bei pristatys įdomiausias šios programos galimybes.

„Google Earth“ – kas tai?
Tai speciali programa – virtualus gaublys, kurį galime sukinėti ir žiūrinėti kompiuterio ekrane. Tačiau „Google Earth“ gali daug daugiau nei įprastas gaublys – čia galime peržiūrėti palydovines bet kurios planetos vietos nuotraukas, žemėlapius, įprastas įdomių objektų fotografijas ar net trimačius pastatų modelius. Tereikia tik įvesti adresą ar bet kurios vietovės pavadinimą ir ekrane pamatysime ją iš paukščio skrydžio. Tačiau tai ne viskas – „Google Earth“ galime:
■ rasti nuotraukas, filmukus ir tekstinę informaciją apie įdomias pasaulio vietas;
■ įkelti savo nuotraukas, filmukus bei aprašymus;
■ pamatyti, kada bet kurioje pasaulio vietoje baigiasi diena ir prasideda naktis;
■ sužinoti orus bet kurioje planetos vietoje, o taip pat ir pamatyti debesų judėjimą;
■ pamatyti daugelio istoriškai svarbių objektų nuotraukas;
■ „paskraidyti“ paprastu ir kariniu lėktuvu specialiame simuliatoriuje;
■ stebėti nakties dangų, žvaigždes ir tolimas galaktimas su „Google Sky“;
■ apžiūrėti Mėnulį ar kitas Saulės sistemos planetas;
■ panerti į pasaulinio vandenyno gelmes su „ocean“ ;
■ pakeliauti po didžiausius pasaulio miestus su „Street View“

Kaip veikia „Google Earth“?
Įvedus norimą žodį paieškos laukelyje, pvz., „Vilniaus Arkikatedra“, užklausa pirmiausiai nusiunčiama į „Google“ duomenų serverius. Suradus vietos ar objekto pavadinimą, jam yra priskiriamos geografinės koordinatės, pvz., 54 laipsniai ir 41 minutė šiaurės platumos bei 25 laipsniai ir 17 minučių rytų ilgumos – Vilniaus Arkikatedros bazilikos padėtis. Ekrane matomas gaublys pasisuka taip, kad programos lango centre matytume ieškomą objektą. Tada vaizdas priartinamas – ir dabar jau matome Arkikatedrą iš kiek mažiau nei 2 kilometrų aukščio. Sukdami pelės ratuką nuo savęs, vaizdą galime dar labiau pritraukti – tada pamatysime kitų žmonių įkeltas nuotraukas bei pastatų 3D modelius. Taip pat žemėlapyje pasirodo ženkliukai, žymintys netoliese esančius, muziejus, restoranus ar į įstaigas.

Ar visada būtina prisijungti prie interneto?
Taip, tačiau ne visada. Užtenka būti prisijungus prie interneto, kai naršome tam tikrą vietovę pirmą kartą. Tuo metu dauguma duomenų yra parsiunčiama į kietąjį diską ir vėliau jau galime apžiūrėti žemėlapius ir atsijungę nuo pasaulinio tinklo. Tiesa, jei mūsų parsiųsta informacija viršys 2 GB, senesni duomenys bus trinami. Be to, neprisijungus prie interneto, „Google Earth“ negalės parodyti kai kurių duomenų, pvz., nuotraukų ar įjungti nuorodų į „Vikipediją“.

Kiek duomenų parsiunčia „Google Earth“?
„Computer Bild Lietuva“ laboratorijoje buvo nustatyta, kad žvalgantis virš Berlyno Brandenburgo vartų, „Google Earth“ iš interneto į kompiuterį parsiuntė apie 700 kilobaitų duomenų. Tuo tarpu, „keliaujant“ virš Panamos kanalo – kietajame diske atsirado du megabaitai informacijos. Tad net ir jei labai atidžiai naršysime po gražiausias mūsų planetos vietas, kietajame diske laisvos vietos sumažės tik nežymiai. Norint užtikrinti greitą žemėlapių atvaizdavimą ekrane, „Google Earth“ gan intensyviai naudoja kompiuterio vaizdo plokštę. Taip pat virtualus gaublys pasitelkia technologijas, kurias dažniausiai sutiksime trimačiuose kompiuteriniuose žaidimuose, pvz., „mipmapping“ arba „clipmapping“.


Iš kur atsiranda „Google Earth“ vaizdai?
Visi vaizdeliai, kuriuos matome programoje yra nufotografuoti iš viršaus. Šį darbą atlieka aplink žemę besisukantys palydovai bei specialūs lėktuvai.
■ Dirbtiniuose Žemės palydovuose įmontuoti specialūs fotoaparatai kasdien nufotografuoja didžiulius mūsų planetos plotus. Daugumą „Google Earth“ nuotraukų padaro trys kompanijos „Digital Globe“ į Žemės orbitą išsiųsti palydovai. Pavyzdžiui, du palydovai, pavadinti „WorldView-1“ ir „WorldView-2“, skrenda 496 ir 776 kilometrų aukštyje, o viena jų padaryta nuotrauka aprėpia net 16,4 kilometro. Fotografijos išsaugomos specialiame kietajame diske, kurio talpa 275 gigabaitai. Palydovas aplink Žemę apsisuka per 100 minučių, tad per 24 valandas jis gali nufotografuoti iki milijono kvadratinių kilometrų – šis plotas dvigubai didesnis nei Ispanijos teritorija. Nuotraukos į Žemę siunčiamos radijo ryšiu 800 megabitų per sekundę sparta.
■ Lėktuvai ir sraigtasparniai. Kai labiau priartiname „Google Earth“ vaizdą, ekrane pasirodo nuotraukos, darytos lėktuvais ir sraigtasparniais. Skirtingai nuo palydovinių vaizdelių, orlaiviais darytuose kadruose nematysime debesų, mat fotografijos daromos tik geru oru. Tokiems vaizdeliams užfiksuoti naudojami specialūs fotografavimo įrenginiai, pvz., „Quattro Digi CAM“, kuris sudarytas iš keturių fotoaparatų. Visų keturių aparatų padarytos nuotraukos papildo viena kitą ir sudaro vieną ypač didelės, 235 megapikselių raiškos fotografiją.


„Google Earth“ vaizdelių detalumas
Nuotraukų tikslumas priklauso nuo to, kuo jos buvo padarytos. Pavyzdžiui, šiuolaikinių palydovų darytose fotografijose viename pikselyje matome pusės kvadratinio metro plotą. Kadangi pikselis yra tik vienos spalvos – smulkesnių detalių jame nepamatysime. Senesnių palydovų, pvz., 1972 metų „Landsat“, darytose nuotraukose viename pikselyje telpa net 80 kvadratinių metų plotas – tokia raiška labai prasta. Lėktuvais daryti kadrai ypač tikslūs – viename pikselyje čia gali tilpti trijų kvadratinių centimetrų plotas. Tokiu atveju, galime matyti ne tik žmones, bet ir atskirti jų veidus. Tačiau realus „Google Earth“ detalumas skiriasi, priklausomai nuo valstybės. JAV ir Vakarų Europos nuotraukos ypač detalios, o didžiausius miestus galėsime apžiūrėti net ir 3D režimu. Tačiau pasaulyje yra valstybių, kurių teritorijas dėl vienokių ar kitokių priežasčių „Google Earth“ lange matysime kaip reikiant „susiliejusias“. Tai Kipras, Malta, Izraelis, Maldyvai, Gajana ir Surinamis Pietų Amerikoje bei Ramiojo vandenyno salelės Kiribati, Panau ir Vanuatu. Na ir, žinoma, Šiaurės Korėjos diktatorius nelabai draugiškai žiūri į lėktuvus, fotografuojančius jo valstybės teritoriją.

Marso, Mėnulio ir vandenyno nuotraukos.
„Google Sky“ naudojamos tolimų galaktikų ir žvaigždžių fotografijos, padarytos įvairiais astronomų teleskopais. Tačiau Mėnulio ir Marso vaizdus „Google“ kompanijai parūpina JAV kosmoso tyrimų agentūra NASA. Povandeninėmis nuotraukomis galime mėgautis dėka JAV povandeninių tyrimų instituto.


Kaip dažnai atnaujinami „Google Earth“ vaizdai?
Kai programoje priartiname vaizdą iki kelių kilometrų virš Žemės. paviršiaus, lango apačioje pamatysime datą, kada daryta tam tikros vietovės nuotrauka. Pasak „Google“, visi vaizdai yra daugiausiai trijų metų senumo. Iš tiesų, „Google Earth“ galima rasti ir dešimties metų senumo fotografijų – tad nenustebkime, jei vietoje neseniai pastatyto būsto ar kito objekto pamatysime žaliuojančias pievas. Apie naujausias nuotraukas galime sužinoti, įsidiegę specialų priedą. Spustelime programos lange esantį mygtuką „Žemės galerija“ – po kelių akimirkų ekrane pasirodys įvairūs „Google Earth“ plėtiniai. Spragtelime „Atidaryti su Google Earth“ ir šiek tiek luktelime – programos lango kairėje dabar dukart paspaudžiame neseniai įkeltų nuotraukų įrašą. Ant gaublio pasirodo raudonai pažymėti ploteliai – taip žymimos neseniai nufotografuotos vietovės.

Kuo skiriasi „Google Earth“ ir „Google Maps“?
Abi programos yra kurtos tos pačios kompanijos ir naudoja beveik tą pačią informaciją. Tačiau „Google Earth“ rasime daug daugiau informacijos. Tiesa, „Google Maps“ netgi turi specialų plėtinį, kurį įdiegus, naršyklės lange pasirodys virtualus gaublys. Deja, šiek tiek apkarpytas, pvz., „Google Maps“ nepavyks apžiūrėti žvaigždžių bei Mėnulio ir Marso.