Visi strateginių žaidimų mėgėjai trečiosios „Disciples“ dalies laukė daugiau nei penkerius metus. Sklinda gandai, kad laukti nebuvo verta – žaidimas gavosi visai nevykęs. „Computer Bild Lietuva“ išsiaiškino, ar išties jame nėra nieko gero.

„Disciples“ serija iki šiol buvo gana neblogai žinoma strateginių žaidimų mėgėjų tarpe. Pirmasias dvi dalis labai palankiai sutikto kritikai ir patys žaidėjai. Prieš daugiau nei aštuonerius metus „Disciples“ pasaulis ir žaidimo eiga buvo originalūs ir įdomūs. Sakoma, kad trečias kartas nemeluoja. Deja, šis posakis nepasiteisino, išėjus trečiajai šios ėjimų strategijos daliai.

Lemtinga kometa
„Disciples III: Renaissance“ rasime tris rases, už kurias galėsime žaisti – Imperiją, Prakeiktųjų Legioną ir Elfų Aljansą. Atitinkamai čia bus ir trys vieno žaidėjo kampanijos – po vieną kiekvienai iš rasių. Visais atvejais įsikūnysime į narsaus herojaus kailį ir stengsimės atnešti kuo daugiau naudos savo rasei. Nevendaro pasaulyje atsidursime kaip tik tuo metu, kai visos trys tautos ruošis naujam karui. Pačioje pradžioje nė viena nebus pakankamai stipri, kad pradėtų plataus mąsto karinius veiksmus. Deja, ramų gyvenimą sujauks pasklindusi legenda, kad Nevendaro dievas kūrėjas nusigręžė nuo savo pavaldinių. Kraujo praliejimas taps neišvengiamas. Vykstant nereikšmingiems pasienio susirėmimams, dangų nušviečia ryški kometa. Visų trijų rasių valdovai yra įsitikinę, kad tai dievo kūrėjo ženklas ir pasiunčia savo didvyrius surasti nukritusią žvaigždę. Netrukus paaiškė ja, kad kometa išties nepaprasta – šiuo pavidalu į Nevendarą atvyko keista viešnia vardu Inoelė. Ji taps pagrindine žaidimo ašimi.


Kova su nuoboduliu
Pramogos istorija iš pradžių gali pasirodyti visai įdomi. Ir nors siužetas lėkštas, veiksmas vyksta gana origi naliame fentezi pasaulyje. Visgi, nuobodulio neišvengsime. Istorija žaidime perteikiama nuobodžiai, mieguistu balsu skaitant tekstą arba begarsiais dialogais tarp herojų. Už kadro skaitomi misijų įvadai surašyti gan kruopščiai, bet tai negelbėja padėties. Angliškoje versijoje papildomai suerzina ir skurdokas žodynas.

Ilgai tapytos aplinkos
Trečiosios dalies grafika akivaizdžiai skiriasi nuo ankstesnių „Disciples“ serijų. „Akelladat“ studijos darbuotojai specialiai šiam žaidimui naudojo savo pačių sukurtą grafikos varikliuką, todėl pramogos pasaulis yra trimatis ir ypač dailus. Labiausiai tai pastebima mūšių metu, kur galime detaliai apžiūrėti kiekvieną karį. Nepaisant to, kad dalis monstrų jau kažkur matyta, likę priešai yra pakankamai originaliūs ir detaliai pavaizduoti. Mūsų herojus ne tik puikiai sumodeliuotas, bet ir gali šiek tiek keisti savo išvaizdą, panaudodamas inventoriuje turimus daiktus.


Vienos gatvės pasaulis
Žemėlapiai, kuriais teks keliauti, atrodo išties įspūdingai. Tačiau žaidimui dirbtuvėse pragulėjus penkerius metus, išlenda kartais visiškai nesutampantis dailininkų braižas. Bėgant laikui, keitėsi darbuotojai, ir kiekvienas iš jų į žaidimą įdėjo dalelę savęs. Tokios kolektyvinės kūrybos vaisius – visai neprastas, tiek žemėlapis, tiek mūšių arenos atrodo patraukliai. Deja, miestų statybos ir personažo tobulinimo langai nuvilia. Kita bėda – dailūs medeliai ir kruopščiai nupiešti malūnai džiugina akis, tačiau vargina smegenis. Kelionių žemėlapyje aptiksime gausybę gražių ir smulkmeniškų objektų, kurie neatlieka jokių funkcijų – tik blaško dėmesį. Užmetę akį į ekraną, sunkiai suprasime, kurios vietovės lankytinos, o kurios su kurtos tik dėl grožio. Jei nenorėsime praleisti nieko svarbaus, teks paprasčiausiai vedžioti pelės žymeklį po visą ekraną ir ieškoti svarbių objektų. Tai varginantis ir tuščias užsiėmimas, kuris neprideda žaidimui įdomumo. Neblizga ir žemėlapių išplanavimas. Kiekviena misija prasideda ir baigiasi panašiai, o vykdydami ją paprastai keliausime vienu milžinišku žvyrkeliu ir į šalis per daug nesidairysime. Tai reiškia, kad strateginių elementų šioje ėjimų strategijoje beveik nelieka.


Mūšio laukas
Nors šiek tiek strategijos rasimenebent mūšio lauke. „Disciples III“ kautynės primena tokias žaidimų serijas kaip „Heroes of Might & Magic“ ar „King’s Bounty“. Susidūrusios dvi priešiškos armijos turi kovoti uždaroje arenoje. Mes, pakaitomis su oponentu (ėjimais), duodame nurodymus savo kariams. Tiesa, rasime ir šiek tiek įdomių naujovių. Pvz., mūšio lauke užtiksime strateginius taškus, kuriuos užėmę, galėsime padidinti savo karių galią. Deja, šios strateginio sprendimo beveik niekada nespėsime išnaudoti – dažniausiai kompiuterio valdomus priešininkus nugalėsime net nespėję užimti strateginio taško.

Vienos bėdos
Trečioji „Disciples“ dalis pradėta kurti dar 2005–tųjų vasarą. Prabėgo ištisas penkmetis, o parduotuvėse pasirodęs žaidimas atrodo pusiau žalias. Pvz., diskuose naudojama apsauga nenori „bendrauti“ su kai kuriais optiniais įrenginiais, tad žaidėjai paprasčiausiai negali įdiegti žaidimo į savo kompiuterius. Dėl šios priežasties „Computer Bild Lietuva“ rekomenduoja pirkti skaitmeninę versiją. Kita bėda – įdiegta pramoga nesukuria aplanko žaidimo išsaugojimui (angl. „save“). Dėl to išsaugojimo funkcija neveiks, kol reikiamų aplankų nesukursime patys. Naujokai visų pirma norės įveikti žaidimo apmokymus. Tačiau čia vėl lauks eilinis nesusipratimas – apmokymų filmukai rodomi be jokios tvarkos. Vis kas, ką verta padaryti – tai peržiūrėti siūlomą medžiagą ir nė nesivelti į erzinantį užduočių vykdymą.

Išvados

Pramoga gražiai atrodo ir, iš pirmo žvilgsnio, vilioja savo originalumu. Deja, ilgainiui „Disciples III: Renaissance“ pasirodo besąs ypač nuobodus ir monotoniškas žaidimas. Trūkumų ir klaidų rasime visur – pradedant apsauga nuo kopijavimo ir baigiant painiais apmokymais. „Computer Bild Lietuva“ rekomenduoja palaukti, kol bus išleistos pataisos žaidimui arba šiek tiek nukris jo kaina.

* Elektroninėje parduotuvėje „Steam“ adresu http://store.steampowered.com.

Dėmesio: Žaidimas skirtas ne jaunesniems kaip 12 metų žaidėjams. Žaidime yra prievartos scenų.

2,0 GHz vieno branduolio arba bet koks dviejų branduolių procesorius; 512 MB darbinės atminties (RAM); 128 MB atminties vaizdo plokštė.