Vienas nemaloniausių dalykų – prarasti svarbius failus. Užtat juos atkūrus, užlieja labai teigiami jausmai. Šį tikslą neretai galime pasiekti pasitelkę duomenų atkūrimo programą.

Kompiuterių specialistai nuolatos perspėja, kad daryti atsargines duomenų kopijas – būtina. Deja, dažniausiai tai suprantame tik įvykus nelaimei. Svarbius failus ištrinti gali ne tik kompiuterio gedimas ar virusas. Dažniausiai tai netyčia padarome patys. Visa laimė, kad prarastus duomenis galima atkurti, į pagalbą pasikvietę duomenų atkūrimo programą. Geriausią iš jų padės išsirinkti šis „Computer Bild Lietuva“ testas.

Ką gali duomenų atkūrimo programa?
Visos duomenų programos veikia panašiai. Tačiau išties kokybiškas įrankis turėtų mokėti šiuos dalykus:
● Atkurti kuo daugiau prarastų duomenų. Net jei diskas ar skirsnis, kuriame jie buvo, suformatuotas ar visiškai pašalintas.
● Vienodai gerai atkurti duomenis tiek iš NTFS, tiek iš senesnės, bet vis dar naudojamos, FAT32 sistemos.
● Gelbėti prarastus duomenis ne tik iš kietųjų diskų, bet ir iš USB atmintinių bei visų populiariausių tipų atminties kortelių.
● Atkurti failais su pilnais pavadinimais ir informacija. Kartu turėtų būti atkurti aplankai, kuriuose tie failai yra.
Įjungus ištrintų duomenų paiešką, programa gali rasti labai daug duomenų. Visų jų atkurti neverta, nes tai užima daug laiko ir reikalauja daug laisvos vietos diske. Todėl programa privalo turėti patogius įrankius, skirtus ieškoti ir filtruoti atkuriamiems duomenims.



Kaip saugiai atkurti duomenis?
Praradome svarbius duomenis? Pasistenkime nepanikuoti. Juk tai, ar atkursime failus, visų pirma, priklauso nuo mūsų. Taigi, įvykus nelaimei, laikykimės tokios būtinų darbų sekos:
● Nutraukime visus su duomenų atkūrimu nesusijusius darbus. Dirbdami kompiuteriu tik mažiname prarastų duomenų atkūrimo tikimybę.
● Patikrinkime, ar prarastų duomenų nėra „Windows“ šiukšliadėžėje. Iš jos duomenis atkurti paprasčiausiai. Tereikia du kartus spustelėti jos paveikslėlį, po to ištrintą failą paspausti dešiniu pelės klavišu ir pasirinkti užrašą „restore“.
● Jei duomenų šiukšliadėžėje nėra, teks naudoti duomenų atkūrimo programą. Tačiau neskubėkime jos diegti tame diske arba skirsnyje, kuriame buvo prarasti duomenys. Jei duomenys, kuriuose praradome, buvo tame pačiame diske, kaip ir programa, juos galėsime visiškai prarasti.
● Paleiskime atkurtinų duomenų paiešką. Kai programa sukurs ištrintų failų sąrašą, pasirinkime tuos, kuriuos norime atkurti ir nurodykime vietą, kur jie turi būti išsaugoti.
● Jei duomenų atkurti nepavyko, verta išbandyti kitas atkūrimo programas, o jei ir tai nepadeda, teks kreiptis į profesionalus. Deja, jų paslaugos gali kainuoti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių litų.

Kada atkūrimo programos yra bejėgės?
Duomenų atkūrimo programos labai geros pagalbininkės. Deja, jos ne visuomet gali padėti:
● Kai kompiuteris visiškai „neatpažįsta“ disko. Tuomet gali būti, kad yra sugedusi įrenginio elektronika, ar duomenų nuskaitymo galvutė. Juos gali sutvarkyti tik profesionalai.
● Kai svarbūs duomenys yra sugadintoje disko vietoje. Jei kompiuteryje atsirado sugadintų vietų (angliškai vadinamų „bad sectors“), kuriose yra svarbūs duomenys, be profesionalų pagalbos jų greičiausiai neatkursime.
● Kai duomenys buvo ištrinti saugaus trynimo programa. Saugiai ištrinti failus gali įvairios programos, pavyzdžiui, failų tvarkyklės. Jos netik ištrina pasirinktus failus, bet ir kelis kartus perrašo jų vietą diske kitais duomenimis. Po tokio darbo įprastos duomenų atkūrimo programos tampa bejėgėmis. Tačiau ir čia kartais gali padėti duomenų atkūrimu užsiimančios įmonės.

Testo rezultatų santrauka

Duomenų atkūrimas kietajame diske
Kietajame diske duomenis geriausiai atkuria „File Scavenger 3.2“. Nuo jos nedaug atsiliko ir „R-Studio 5.1“. Gaila, kad nuskenavę ja laikmeną, gausime visišką betvarkę. Testo metu iš 25 gigabaitų duomenų ir 40000 aplankų „R-Studio 5.1“ atkūrė net 650 gigabaitų ir 700 000 aplankų. Prasčiausiai šiame teste pasirodė „Recuva“ ir „PC-Inspector“. „Recuva 1.36“ visiškai neatkūrė failų iš panaikintų skirsnių, o „PC-Inspector 4.0“ neišgelbėjo duomenų ištrintuose ir suformatuotuose NTFS skirsniuose bei failų, ištrintų FAT32 sistemoje.


Duomenų atkūrimas išorinėse laikmenose
Gaila, bet išorinėse laikmenose testuotos programos duomenis atkuria prasčiau nei kietuosiuose diskuose. Ši taisyklė galioja USB atmintinėms ir talpiosioms SDHC tipo kortelėms. Su jomis problemų turėjo net geriausiai šiame teste pasirodžiusi „File Scavenger 3.2“. Ypač prastai su išorinėmis laikmenomis veikė „O&O Disk Recovery 6.0 PE“. Ji duomenis atkuria tik iš „Compact Flash“ ir SD kortelių.

Failų pavadinimų ir aplankų atkūrimas
Jei norime failus atkurti su originaliais pavadinimais ir aplankais, verta rinktis programą „File Scavenger 3.2“. Deja, net ji beveik nesugeba atkurti aplankų, įrašytų USB atmintinėje arba atminties kortelėje. Prasčiausiai failų pavadinimus ir katalogus atkurti sekasi „Recuva 1.36“.

Veikimo sparta
Prarastus failus greičiausiai atrado „PC-Inspector 4.0“ – vos per vieną sekundę. Neilgai užtruko ir 2 gigabaitų failų atkūrimas: FAT32 sistemoje – 1 minutę 1 sekundę, NTFS sistemoje – 1 minutę 26 sekundes. Ilgiausiai duomenų ieškojo „O&O Disk Recovery 6.0 PE“, o atkūrė – „R-Studio 5.1“.

Testo nugalėtojas

Geriausiai teste pasirodė „Easy Recovery 6.21“. Ji labai gerai veikia, tačiau kainuoja net 530 litų. Geriausiu kainos ir kokybės santykiu pasižymėjo nemokama „Recuva 1.36“ – vienintelė teste išversta į lietuvių kalbą.

Vieta	Pavadinimas	Įvertinimas/Kokybė	Kaina
1	Easy Recovery 6.21	7,37/Pakankama	530 Lt
2	File Scavenger 3.2	7.07/Pakankama	138 Lt
3	R-Studio 5.1	5,93/Patenkinama	213 LT
4	Recuva 1.36	5,09/Silpna	Nemokama
5	PCInspector 4.0	4,93/Silpna	Nemokama
6	O&O Disk Recovery 6.0 PE	4,59/Silpna	436 Lt