Norime turėti spartų interneto ryšį ir jokios laidų raizgalynės? Įsigykime naują ir spartų bevielio ryšio maršrutizatorių. Šių prietaisų kainos tapo visai įkandamos. „Computer Bild Lietuva“ išbandė keturis naujus šio tipo įrenginius ir išsiaiškino kuris – geriausias.

Šiuolaikiniuose namuose interneto ryšį naudoja ne tik kompiuteris. Žaidimų konsolės, televizoriai, sumanieji mobilieji telefonai ir net kai kurie šaldytuvai – visiems reikia bevielio „Wi-Fi“ ryšio. Todėl vertaį sigyti naujausią ir spartų 802.11n standartą palaikantį bevielį maršrutizatorių. Šie įrenginiai pasižymi ne tik didesne duomenų perdavimo sparta, bet ir aprėpia didesnį plotą bei turi daugiau galimybių. O ir jų kainos pasiekė protingą ribą – tokį maršrutizatorių įsigysime už kiek mažiau nei 200 Lt.

802.11n standarto bevielio ryšio privalumai

Šiuo metu dauguma Lietuvos vartotojų naudoja senesnio ir lėtesnio 802.11g bevielio ryšio standarto maršrutizatorius. Reali šių prietaisų duomenų perdavimo sparta siekia vos 20-25 Mb/s, o aprėptis – apie 30 metrų. Tačiau visai neseniai naujesnio ir spartesnio 802.11n standartoįrenginių kainos taip pat tapo įkandamos. Štai kelios priežastys, dėl kurių tikrai verta rinktis 802.11n standarto maršrutizatorių.

■ Greitis.
802.11n standarto prietaisai dažniausiai išvysto nuo 40 iki 100 Mb/s greitį. Kai kurios gamintojos siūlo šiek tiek pigesnius įrenginius, kurie pažymėti standartu „n/Lite“. Jie turi silpnesnius siųstuvus ir imtuvus, tačiau vis tiek sugeba pasiekti dvigubai didesnę duomenų perdavimo spartą nei 802.11g standartas.
■ Tinklo aprėptis.
Senesni 802.11g standarto maršrutizatoriai įveikdavo vos 2–3, maršrutizatorių ir internetu besinaudojantį kompiuterį skiriančias, sienas. 802.11n įrenginiai be didesnių sunkumų „pramuša“ keturias sienas – ryšio sparta sumažėja, tačiau
jis išlieka stabilus.
■ Didesnės galimybės.
Naujesnio standarto įrenginiai turi nemažai papildomų galimybių. Pavyzdžiui, kai kuriuose jų rasi me USB jungtį, prie kurios galėsime prijungti išorinį kietąjį diską ar spausdintuvą. Tokiu atveju, šiuos prietaisus gali naudoti visi namų tinkle sujungti kompiuteriai.

Ko dar prireiks spartesniam ryšiui?

Neužtenka vien įsigyti naujo standarto maršrutizatorių – visi įrenginiai tinkle turi palaikyti 802.11n ryšį. Laimei, visi naujesni nešiojami kompiuteriai jį naudoja. Jei turime senesnį prietaisą, užteks nusipirkti 802.11n standarto adapterį, kuris kainuoja nuo 50 iki 120 litų.

Kaip pagerinti ryšį?

Iš kai kurių interneto ryšio tiekėjų, kartu su interneto ryšiu gausime ir bevielį maršrutizatorių. Jo kaina priklauso nuo pasirašomos interneto teikimo sutarties trukmės. Kai kurie kiti tiekėjai numato papildomą mėnesinę įmoką už prietaiso nuomą. Pvz., pasirašant 36 mėnesių sutartį su kompaniją TEO dėl „Zebra“ interneto teikimo, vartotojai gauna senesnio 802.11g standarto mašrutizatorių, kuris jiems kainuoja apie 30 litų. Jeigu sutarties terminas yra trumpesnis arba ji neterminuota, prietaisas mums kainuos iki 200 litų. Tokiu atveju, labiau apsimoka patiems įsigyti spartesnio standarto bevielį maršrutizatorių.

Papildomos maršrutizatorių funkcijos

Dauguma stalinių kompiuterių neturi bevielio ryšio adapterio. Laimei, su kai kuriais maršrutizatoriais gausime adapterį, kurį galima įjungti į stalinio kompiuterio USB lizdą. Kadangi teste dalyvavo tik pigesni prietaisai, nė vienas jų tokio adapterio savo komplekte neturėjo. Pažangesni maršrutizatorių modeliai gali turėti USB jungtį, prie kurios prijungsime spausdintuvą ar išorinį kietąjį diską. Tada jais galės naudotis bet kuris prie mūsų namų tinklo prisijungęs kompiuteris.

Kaip sustiprinti bevielį ryšį?

Dažnai maršrutizatorius stovi viename kambaryje, o kompiuteris – kitame. Jeigu juos skiria storos atraminės sienos, interneto ryšys gali būti silpnas ar trūkinėjantis. Taip yra todėl, kad maršrutizatorius nesugeba bevieliu ryšiu aprėpti viso buto ar namo ploto.Tuomet, norint prie interneto prijungti tolimesniame kambaryje esantį kompiuterį, teks įsigyti specialų retransliatorių (angl. „repeater“), kuris sustiprins maršrutizatoriaus siunčiamą signalą. Deja, tokiu atveju nukenčia interneto greitis – kiekvienas retransliatorius greitį sumažina dvigubai. Beto, šie prietaisai sklandžiai veikia tik su tos pačios gamintojos maršrutizatoriais. Laimei, yra ir keli universalūs modeliai, pvz., 450 Lt kainuojantis „Avm Fritz“.

Nenorime prarasti interneto greičio? Įsigykime kelis elektros tinklo „Wi-Fi“ adapterius, kuriuos įjungsime į elektros lizdus abiejuose kambariuose.
Dėmesio! Prietaisai veiks tik viename elektros tinkle, turinčiame vieną elektros skaitiklį. Kitaip tariant, su kaimyno butu dalintis internetu nepavyks. Yra ir paprastesnių, tačiau ne tokių efektyvių būdų sustiprinti bevielį ryšį. Pavyzdžiui, jei maršrutizatoriuje yra specialus lizdas, galime įsigyti papildomą galingesnę anteną.

Testo rezultatų santrauka

„Computer Bild Lietuva“ ištestavo keturis bevielio ryšio maršrutizatorius. Buvo patikrinta jų sparta bei papildomos galimybės. Taip pat išbandyta ryšio kokybė už kelių kliūčių, pavyzdžiui, kitame kambaryje, kai kompiuterį ir maršrutizatorių skiria kelios sienos. Redakcija taip pat įsitikino kaip stipriai testo dalyviai reaguoja į kitus šalia esančius „Wi-Fi“ įrenginius bei kaip stipriai dėl to sumažėjo duomenų perdavimo sparta.



Persiunčiamų duomenų apsauga

Dažnai maršrutizatoriaus aprėptis išeina už mūsų būsto ribų. Ir jeigu bevielis ryšys nėra apsaugotas, bet kas gali prie jo prisijungti ir naudotis internetu ar net pavogti mūsų duomenis. Todėl būtina įjungti specialią duomenų apsaugą – persiunčiamos informacijos šifravimą. Gerame maršrutizatoriuje šitokia apsauga privalo būti įjungta iš karto. Deja, ji įjungta tik viename iš keturių testuotų prietaisų –pirmą vietą užėmusiame „Buffalo“. Šifravimo raktą ir tinklo vardą, kurių reikia norint prie jo prisijungti, rasime galinėje įrenginio pusėje. „TP-Link“, „D-Link“ ir „Netgear“ prietaisuose duomenų šifravimą galime įjungti diegimo metu. Vėliau duomenų apsaugą galėsime išjungti arba įjungti vieno mygtuko (žymimo WPS) paspaudimu. Visų prietaisų ugniasienės teste pasirodė tikrai neblogai ir atlaikė visas išorės ataktas. Netgi ir DoS (angl. „Denial of Service“) puolimus, kai maršrutizatorius taip stipriai apkraunamas, kad nustoja veikti ir jį tenka perkrauti.

Elektros sąnaudos

Dažniausiai maršrutizatorius būna įjungtas visą parą, todėl svarbu kiek elektros jis sunaudoja. Pvz., „Buffalo“ išlaikymas per metus mums kainuos 11,83 lito, tuo tarpu „ėdrusis“ „TP-Link“ elektros sunaudos beveik dvigubai daugiau – net už 22,46 litus per metus.

Testo nugalėtojas

Šį kartą testą laimėjo bei kainos ir kokybės apdovanojimus susižėrė geromis savybėmis ir patikimu darbu pasižymintis maršrutizatorius „Buffalo WHR-HP-G300 N“. Beveik visose testo kategorijose šis prietaisas pasirodė geriausiai. Ne mažiau svarbu ir tai, kad jis kainuoja vos 169 litus.
Šio įrenginio nereiktų supainioti su šiek tiek senesniu modeliu (WHR-G300 N). Naujasis modelis savo sparta gali prilygti net brangesniems konkurentų prietaisams, nors ir nėra pats greičiausias teste. Net už keturių sienų jis pasiekia tokį pat greitį kaip 802.11g standarto įrenginiai būdami už vienos. Nors HP raidės modelio pavadinime reiškia „High Power“, tačiau „Buffalo“ įrenginys suvartoja mažiausiai energijos teste.

Vieta	Pavadinimas	Įvertinimas	Vidutinė kaina
1	Buffalo WHR-HP-G300 N	6,43	169 Lt
2	TP-Link TL-WR841ND	6,20	190 Lt		140,00 Lt
3	D-Link DIR-615	5,77	161 Lt	166,78 Lt**	149,00 Lt
4	Netgear WNR 2000	5,15	213 Lt