Turime daug filmuotos medžiagos iš vakarėlio? Suredaguokime ją ir padalinkime dalyvavusiems draugams. Tai padarysime vaizdo redagavimo programa, kurių testą atliko „Computer Bild Lietuva“.

Kas nenorėtų tapti režisieriumi, kai naujausiomis skaitmeninėmis kameromis taip smagu filmuoti. Tačiau peržiūrėję filmuotą medžiagą, galime ir nusivilti: joje daug nereikalingų kadrų, o žiūrėti ilgus epizodus – nuobodu. Tačiau, jei po ranka turime vaizdo redagavimo programą, savo šedevrą lengvai patobulinsime. Testuoti įrankiai patys perkels medžiagą iš filmavimo kameros į kompiuterį, leis sukarpyti ir sumontuoti tik norimus kadrus, įgarsinti juos bei įrašyti į diską ar kitą laikmeną. Šiame teste išbandytos šešios, iki 350 litų kainuojančios vaizdo redagavimo programos, kurios buvo palygintos su nemokamais „Windows“ įrankiais.

Ką sugeba filmų redagavimo įrankiai?

Visų testuotų programų galimybes galima išskirti į tris pagrindines kategorijas:
● Filmo įkėlimas iš vaizdo kameros.
Pirmiausiai programa turi perkelti nufilmuotą medžiagą iš vaizdo kameros į kompiuterį. Jeigu reikia, testo dalyvės automatiškai suskirsto filmą į fragmentus – scenas. Iš jų sumontuoti filmą daug paprasčiau nei iš vientiso failo.

● Vaizdo medžiagos redagavimas.
Tai pagrindinė testuotų programų užduotis. Vaizdo medžiagą redaguojame vadinamojoje laiko juostoje (angl. „Timeline“). Joje patogiai sudėliojame filmo scenas, įterpiame muziką, garso efektus, komentarus, nuotraukas ar titrus. Perėjimus tarp scenų galime padailinti specialiaisiais efektais, o kai kuriuos vaizdo ir garso defektus – pašalinti.


● Filmo įrašymas.
Sumontavus filmą, belieka nuspręsti, kaip jį pateiksime žiūrovams. Lengviausia sukurti vaizdo failą ir perduoti jį USB atmintinėje. Neturintiems kompiuterio įrašykime įprastą DVD diską, kurį galima pažiūrėti buitiniu DVD leistuvu. Draugams užsienyje savo šedevrą parodysime, įkėlę jį bet kokiame internetiniame filmų portale, pvz., žymiajame „You tube“. Dauguma testuotų vaizdo redagavimo programų padės greičiau ir patogiau atlikti visus minėtus darbus.

Kompiuteris, kurio prireiks filmų redagavimui

Vaizdo redagavimas – daug kompiuterio resursų sunaudojantis darbas. Todėl norint dirbti be striginėjimo ir sklandžiai mums prireiks gana galingos „dėžės“:
● Procesorius.
Standartinės raiškos filmams montuoti užtenka kompiuterio su 3,0 GHz „Pentium 4“ procesoriumi. Aukštos raiškos filmai gerokai reiklesni – dirbant su jais jau prireiks dviejų branduolių procesoriaus, pvz., „Intel Core 2 Duo“ serija. Deja, nė viena iš testuotų programų neišnaudojo keturių branduolių procesoriuose esančių papildomų dviejų šerdžių.
● Darbinė atmintis.
Darbinės atminties kiekis taip pat ženkliai paspartina vaizdo redagavimą, ypač jei dirbame su aukštos raiškos filmais. Todėl kompiuteryje pageidautina turėti ne mažiau nei 3 GB darbinės atminties.
● Kietasis diskas.
Redaguojant filmus, vaizdo medžiaga, su kuria dirbame saugoma kietajame diske. Kadangi redagavimo programa turi ypač daug darbo galutinio failo įrašymo metu, lėtas kietasis diskas stipriai pristabdo mūsų darbą.

Dažnos problemos redaguojant filmus

● Aukštos raiškos medžiagos redagavimas atima nemažai laiko – net ir dirbant kompiuteriu su galingu, kelis branduolius turinčiu procesoriumi. Bene ilgiausias ir daugiausiai resursų naudojantis darbas – galutinio filmo išsaugojimas kompiuteryje. Tiesa, šį darbą šiek tiek paspartins tinkama vaizdo plokštė. Pvz., kompanijos „Nvidia“ įrenginiai („GeForce 7600GT“ ir naujesni), kurie naudoja taip vadinamą „Cuda“ technologiją. Tačiau prieš kurdami filmą būtinai parsisiųskime naujausias vaizdo plokštės tvarkykles.
● Redaguodami aukštos raiškos filmus, greičiausiai neišvengsime „pakibimų“ ar „nulūžimų“. Tačiau programos su šiais nemalonumais susidoroja skirtingai. Kai kurios jų, nors ir „lūžta“ retai, tai daro pačiu netinkamiausiu metu, pavyzdžiui, visą valandą redagavus vaizdo medžiagą ir pabandžius išsaugoti galutinį rezultatą. Ir vėl teks viską pradėti nuo pradžių.

Testo rezultatų santrauka

„Computer Bild Lietuva“ išbandė šešias mokamas vaizdo redagavimo programas ir palygino jas su nemokamais įrankiais, esančiais operacinėje sistemoje „Windows“. Buvo patikrinta, su programomis sukurtų filmų, vaizdo ir garso kokybė bei įvertintos pagrindinės įrankių funkcijos.

Kokybė

Suredagavę filmą, neišvengiamai prarasime dalį jo kokybės. Tačiau dirbant viena programa šis trūkumas gali būti vos pastebimas, o kita – labai ryškus:
● Įprastos raiškos (SD) filmų kokybė.
Geriausia kokybe pasižymėjo „Roxio Creator 2010“ sumontuoti filmai. Juose išsaugota 97,51 procento originalaus turinio. Palyginimui, apdorojus filmą su „Microsoft Windows“ įrankiais, iš filmuko liko vos 41 procentas pirminio vaizdo. Visos kitos programos šioje srityje pasirodė vidutiniškai. Įrašant suredaguotą filmą į DVD diską, geriausią kokybę pasiekė „Avid Pinnacle Studio Ultimate 14“, o blogiausią – „Roxio Creator 2010“.
● Aukštos raiškos (HD) filmų kokybė.
Apdorojant aukštos raiškosfilmus, geriausią kokybę išlaiko „Adobe Premiere Elements 8“ (apie 88 proc.), o blogiausią – „Magix Movie Edit Pro 15 Plus“ (apie 76 proc.). Įrašant galutinį šedevrą į „Blu-ray“ diskus, geriausiai pasirodė „Avid Pinnacle Studio Ultimate 14“, o prasčiausiai – „Roxio Creator 2010“.„DVD Maker“, kurią gauname kartu su naująja operacine sistema „Windows 7“, iš viso nemoka įrašyti „Blu-ray“ diskų.

● Garsas.
Išsaugant garsą „Dolby Digital 2.0“ formatu, mažiausiai iškraipymų pastebėta dirbant su „Magix Movie Edit Pro 15 Plus“ ir „Windows Movie Maker“, o daugiausiai – su „Nero 9 Reloaded“. Išsaugant garsą taupiuoju „MPEG Audio“ formatu, geriausiai pasirodė „Magix Movie Edit Pro 15 Plus“ ir „Avid Pinnacle Studio Ultimate 14“, o prasčiausiai – „CyberLink Power Director 8 Ultra“. Tuo tarpu „Adobe Premiere Elements 8“ ir „Windows DVD Maker“ iš viso nemoka saugoti filmų garso šiuo formatu.

Pagrindinės funkcijos

Net trys testo dalyvės labai tiksliai suskirsto įkeliamą filmą į scenas – tai „Pinnacle“, „Magix“ ir „Adobe“ įrankiai. Šioje srityje vidutiniokais tapo „CyberLink“ ir „Nero“ produktai. Tuo tarpu „Roxio“ ir „Microsoft“ programos pasirodė labai prastai. Beveik visos testo dalyvės suredaguotus filmus gali įrašyti tiek į DVD, tiek į „Blu-ray“ diskus. To nesugeba tik nemokami „Windows 7“ įrankiai. Džiugu, kad visomis programomis gana patogiai valdysime prijungtas filmavimo kameras. Mažiausiai redagavimui skirtų garso ir vaizdo takelių (po du) turi „Nero Nero 9 Reloaded“. Daugiausiai (net po 120) – „Adobe Premiere Elements 8“. Tuo tarpu, didžiausią garso efektų asortimentą rasime „Magix Movie Edit Pro 15 Plus“, mažiausią – „Nero 9 Reloaded“.

Garso ir vaizdo apdorojimo galimybės

Geriausias vaizdo ir garso apdorojimo funkcijas turi „Magix Movie Edit Pro 15 Plus“, prasčiausias – „Nero 9 Reloaded“ ir „ Windows DVD Maker“. Atskirti garsą nuo vaizdo ir išsaugoti jį MP3 arba WAV formatu gali tik „Magix Movie Edit Pro 15 Plus“, „Avid Pinnacle Studio Ultimate 14“ ir „Adobe Premiere Elements 8“. Daugiausiai garso formatų įrašant DVD arba „Blu-ray“ diskus leidžia pasirinkti „Avid Pinnacle Studio Ultimate 14“ ir „Cyber Link PowerDirector 8 Ultra“. Mažiausiai (tik „Dolby Digital 2.0“) – „Adobe Premiere Elements 8“ ir „Windows DVD Maker“. Sukurti kokybišką DVD meniu lengviausia su „Adobe Premiere Elements 8“. Joje taip pat rasime ir daugiausia jau paruoštų meniu šablonų – net 214. Skurdžiausias DVD diskų meniu kūrimoįrankis, kurį rasime operacinėje sistemoje „Windows“, – „Windows Movie Maker“.

Testo nugalėtojas

Dvigubu nugalėtoju šį kartą tapo „Avid Pinnacle Studio Ultimate 14“. Šia, 288 litus kainuojančia programa redaguotų filmų kokybė geriausia teste. Tiesa, nuo „Pinnacle“ labai nedaug atsiliko tiek pat kainuojanti „Magix Movie Edit Pro 15 Plus“. Nors vertinant kokybę, „Magix“ įrankis užėmė tik antrą vietą, joje rasime žymiai daugiau redagavimo takelių bei pažangesnes garso apdorojimo funkcijas.
„Pinnacle Studio Ultimate14“ gali įkelti vaizdus iš įvairių skaitmeninių kamerų, DVD bei „Blu-ray“ diskų. Prijungus kamerą, ją patogiai valdysime pačioje programoje. Gaila tik, kad „Pinnacle“ neįrašo vaizdo iš skaitmeninės televizijos imtuvų.

Vieta	Programa	Įvertinimas	Kaina
1	Avid Pinnacle Studio Ultimate 14	7,97	288 Lt
2	Magix Movie Edit Pro 15 Plus	7,96	288 Lt
3	Adobe Premiere Elements 8	7,27	347 Lt
4	CyberLink PowerDirector 8 Ultra	6,87	245 Lt
5	Nero 9 Reloaded (su „Blu-ray“ įskiepiu)	6,76	236 Lt
6	Roxio Creator 2010 (su „Blu-ray“ įskiepiu)	6,34	268 Lt
(PALYGINIMUI)	Microsoft „Windows DVD Maker“, „Live Movie Maker 14“ ir „Photo Gallery“	4,97	Nemokamai